Žalioji arbata

Juodoji ir žalioji arbata gaminamos iš arbatkrūmio Camellia sinensis lapų ir pumpurų. Juodoji arbata gaminama oksiduojant žaliosios arbatos lapelius. Dėl šio oksidacijos proceso sumažėja katechinų – veikliosios arbatos sudedamosios dalies – kiekis. Todėl žaliojoje arbatoje yra daugiau katechinų.

Katechinai arba polifenoliai pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis (žr. konspektą „Antioksidantai“), kurios užkerta kelią DNR pažeidimams ir mažina vėžinių ląstelių susidarymo riziką. Dėl antioksidacinio aktyvumo žaliojoje arbatoje esantys katechinai taip pat gali gerokai sumažinti kepenų ir virškinamojo trakto uždegimą, o tai gali būti potencialiai naudinga sergant beveik bet kokios priežasties sukeltu enteritu ir mažų gyvūnų hepatitu.

Juodojoje arbatoje taip pat yra teaflavinų ir tearubiginų, kurie slopina kancerogenus ir apsaugo nuo oksidacinės pažaidos. Žmonėms ji vartojama kaip priešvėžinė priemonė ir cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti.

1. Natūrali priemonė nuo pleiskanų:

Pleiskanų atsiranda dėl per riebios arba per sausos odos. Pleiskanas gali sukelti aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, ekstremalūs orai, arba plaukų folikuluose augančios bakterijos ir grybeliai. Pleiskanos sukelia niežulį, pleiskanojančią odą ir galvos odos bei kaklo dirginimą.

Žalioji arbata taip pat gali padėti jūsų šuniui įgauti sodresnį ir tankesnį kailį. Žurnale „Phytomedicine“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad arbatos antioksidantas EGCG veikia spartindamas plaukų augimą. Antioksidantas padeda stimuliuoti odos ląsteles plaukų folikuluose, o tai suaktyvina plaukų augimą. Arbatoje esantys polifenoliai taip pat padeda pagreitinti ląstelių apykaitą, o tai skatina naujų plaukų augimą ir palaiko pažeistų plaukų folikulų regeneraciją.

2. Kova su senėjimu:

Žaliojoje arbatoje esantys antioksidantai gali padėti užkirsti kelią priešlaikiniam senėjimui. Tai paprastai sukelia laisvųjų radikalų daroma žala organizmo ląstelėms. Žaliojoje arbatoje yra specifinio antioksidanto, vadinamo epigalokatechino galatu arba EGCG. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis arbatos antioksidantas veiksmingai atjaunina mirštančias odos ląsteles, o EGCG efektyviai veikia aktyvuodamas odos ląstelių atsinaujinimo procesą, todėl papilkėjusi oda įgauna skaistesnį švytėjimą.

Žaliojoje arbatoje gausu vitamino B ir vitamino E – dviejų odos sveikatai būtinų junginių. Vitaminas B padeda palaikyti kolageno gamybą, kuris didina odos elastingumą. Kolagenas yra vienas svarbiausių junginių, esančių senėjimą stabdančiose priemonėse, nes jis stangrina odą. Vitaminas E skatina ląstelių atsinaujinimą. Šis vitaminas padeda drėkinti ir maitinti odą.

3. Dantų sveikata:

Žalioji arbata skatina burnos sveikatą dėl tokių junginių kaip katechinai, kurie slopina bakterijų augimą ir taip mažina apnašų kiekį. Žaliojoje arbatoje esantys polifenoliai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, kuris naudingas sveikoms dantenoms palaikyti. Kai kuriose žaliosios arbatos rūšyse natūraliai yra fluorido, kuris padeda stiprinti dantų emalį. Dėl antibakterinių savybių ji taip pat padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Pavyzdžiui, Streptococcus mutans yra bakterija, susijusi su apnašų susidarymu.

4. Svorio reguliavimas:

Žalioji arbata palaiko riebalų deginimą, nes skatina medžiagų apykaitą ir skatina riebalų skaidymą energijai gauti. Žaliojoje arbatoje esanti medžiaga EGCG gerina riebalų oksidaciją didindama atitinkamų fermentų aktyvumą. Be to, žalioji arbata gali pagerinti fizinį pajėgumą mobilizuodama riebalų rūgštis ir pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios gali pagerinti jautrumą insulinui. Ji taip pat prisideda prie termogenezės, todėl padidėja kalorijų deginimas. Nors žalioji arbata teikia tam tikrą naudą riebalų deginimui, norint veiksmingai kontroliuoti svorį, būtina ją derinti su sveika mityba ir reguliariais fiziniais pratimais.